Norint eiti dvasinio ir žmogiško augimo keliu, reikia išmintingai pasirinkti kelią ir pasitelkti pagalbon priemonių, padedančių ištikimai laikytis krypties.
Siekia ragina:
- ištvermingai klausytis Dievo žodžio,
- kasdien susitikti su Dievu tyliojoje maldoje – asmeninė malda,
- kiekvieną dieną vyrui ir žmonai melstis drauge: sutuoktinių malda, ir, jei įmanoma, melstis visai šeima: šeimos malda,
- kas mėnesį skirti laiko tikram sutuoktinių pokalbiui: pareiga prisėsti,
- apibrėžti asmenines pastangas: gyvenimo taisyklė,
- kas metus atlikti rekolekcijas.
Imdamos pavyzdį iš vienuolinio gyvenimo, kur dvasinį ir bendruomeninį gyvenimą daugybę amžių apibrėžia regula, Dievo Motinos komandos pasirinko šešis dalykus, kurių laikomasi nuolat, asmeniškai ar poroje, ir pavadino juos siekiais.
Siekiai yra esminis Judėjimo bruožas. Jie atliepia vidines nuostatas, kurias reikia prikelti ir įsisavinti, ir kurios veda į naują gyvenimo būdą. Tai disciplina, padedanti komandų poroms kasdieniame gyvenime gyventi pagal Evangeliją. Įsipareigojimas šiems šešiems siekiams po truputį keičia sutuoktinius, ugdo tokį santuokinį dvasios gyvenimą, kuris artina prie Dievo, sutuoktinio ir kitų žmonių. Būdami visiškai laisvi, nariai įsipareigoja stengtis šiuos siekius įgyvendinti.
Sprendimas gyventi laikantis siekių atitinka širdies polinkį ir vykdomas kaip valios pastanga. Siekių laikymasis reikalauja kiekvieno iš sutuoktinių, taip pat ir iš poros, įsipareigojimo, kurio kartais sunku laikytis. Niekas nėra verčiamas, siekių laikytis kiekvienas įsipareigoja pats. Esant vienam kyla pagunda nebesistengti, tad kiekvienas prašo pagalbos ir padrąsinimo iš sutuoktinio ir komandos.
Patirtis rodo, kad be tam tikrų tikslių nurodymų gyvenimo gairėms kyla didelė grėsmė likti negyva raide.
Dievo žodžio klausymasis: „Dievo žodis yra gyvas...“ (Žyd 4, 12)
Dažnas susitikimas su Dievo žodžiu ne tik padeda komandų nariams geriau pažinti Dievą, bet ir dar geriau įsišaknyti Evangelijoje. Dievo žodis padeda kiekvienam asmeniui pasiekti tiesioginį ryšį su Kristumi. Šis asmeninis ryšys yra viso dvasinio gyvenimo pamatas, nes „Neišmanyti Raštų reiškia nepažinoti Kristaus“ (šv. Jeronimas).
Todėl Dievo Motinos komandos ragina kiekvieną narį kasdien skaityti Dievo žodį, skiriant laiko perskaityti ištrauką iš Biblijos, ypač Evangelijų, ir tyloje ją apmąstyti, kad geriau suprastume, ką Dievas mums sako per Šv. Raštą.
Asmeninė malda: maldos laikas, dovanai skiriamas susitikimui su Viešpačiu „širdis į širdį“
Kasdienė asmeninė malda ugdo mumyse gebėjimą klausytis Dievo ir kalbėtis su Juo. Tam reikia skirti laiko pabūti vienam su Tuo, kuris mus myli, kaip skiriame laiko susitikti su tikru draugu. Tai tylaus klausymosi metas, laikas, kai suprantame, koks yra Dievo sumanymas mums ir jį priimame.
„Žodžiai kontempliuojant nėra samprotavimas, bet šakos meilės ugniai kurstyti.“ (Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2717)
Sutuoktinių malda: vyrui ir žmonai melstis kartu kiekvieną dieną
„Aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę.“ (Jn 17, 23)
Kai sutuoktiniai drauge meldžiasi, Kristus su jais būna labai ypatingu būdu. Taip sutuoktiniai ne tik atnaujiną savo tartą taip Dievui, bet pasiekia vienybės gelmę, kuri vienintelė suvienija širdis ir sielas Santuokos sakramente.
Sutuoktinių malda tampa bendra dviejų asmeninių maldų išraiška ir turi natūraliai kilti iš vienybėje gyvenamo gyvenimo. Jei sutuoktiniai kiekvienas turi savo maldos būdą, svarbu, kad jie pasistengtų atrasti bendrą būdą melstis, kad atskleistų naują santuokinio gyvenimo matmenį ir juo gyventų.
Šios kasdienės maldos dalis gali būti Magnificat, bendra Dievo Motinos komandų malda.
Kai yra vaikų, svarbu, kad būtų skiriama laiko šeimos maldai. Šeima vaikams yra pirmoji maldos mokykla. Tėvai turi perduoti jiems tikėjimą ir padaryti taip, kad namai būtų vieta, kur jie jaučiasi laisvi melstis.
Pareiga prisėsti: kas mėnesį rasti laiko tikram sutuoktinių pokalbiui, poros pasidalijimui, tiek apie kasdienį gyvenimą, tiek apie esminius poros gyvenimo dalykus
Tai laikas kartu, vyrui ir žmonai, pabūti Viešpaties akivaizdoje, pasikalbėti tiesoje ir ramybėje. Tai laikas, skirtas sutuoktiniams išreikšti jausmus ir mintis, padedantis geriau pažinti vienam kitą ir geriau vienas kitam padėti. Galima apžvelgti praeitį, patyrinėti santuokinį ir šeimos gyvenimą, kurti ateities planus ir pasidalinti apie sutuoktinių pasirinktą idealą.
Pareiga prisėsti išsklaido santuokinio gyvenimo rutiną ir palaiko meilės bei santuokos jaunystę ir gyvybę. Visos tai praktikuojančios poros pripažįsta pareigos prisėsti vertę. Toks susitikimas suteikia joms galimybę dar labiau mylėti.
Gerai pareigą prisėsti pradėti malda ar tylos laiku, kad suvoktume Dievo buvimą. Tyla pagilina žvilgsnį, kuriuo žvelgiame vienas į kitą. Ji priartina prie Dievo ir sukuria palankią atmosferą.
Gyvenimo taisyklė: konkretūs veiksmai, kasdieną kreipiantys meilės keliu
Gyvenimo taisyklės nusistatymas padeda kiekvienam asmeniškiau ir konkrečiau įgyvendinti dieviškąjį sumanymą savo asmeniui ir porai. Tai vienas ar daugiau pasiryžimų, prisiimamų norint žengti tolyn dvasinio ir žmogiško augimo keliu. Tai tikrai nėra papildomi suvaržymai, bet iš mūsų reikalaujama po truputį ir atkakliai taisyti silpnąsias vietas ar pagerinti kai kuriuos mūsų bruožus.
Kadangi kalbame apie dvasinį kelią, pažanga nėra linijinė ir mus reikia nuolat pradėti iš naujo. Šią taisyklę reikia vis peržiūrėti.
Metinės rekolekcijos: kiekvienais metais dalyvauti rekolekcijose
„Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite.“ (Mk 6, 31)
Kas metus skirti laiko atsitraukti ir pabūti su Viešpačiu, jei įmanoma, porai kartu išvažiuoti į rekolekcijas apmąstyti gyvenimo Dievo akivaizdoje.
Rekolekcijos yra ypatingas sustojimo, klausymosi ir maldos laikas bei galimybė atsigauti dvasiškai. Taip pat tai yra laikas atsigręžti į save ir ištirti gyvenimą, ypač savo augimo kelią.
Komandų poros drąsinamos pasinaudoti ypatinga rekolekcijų atmosfera ir atsinaujinti. Jos kviečiamos palikti savo gyvenamą vietą ir darbą, kad klausytųsi Dievo ir suprastų Jo sumanymą sutuoktiniams.