Birželio mėnesiui įsibėgėjant ir prasidėjus pirmiems vasaros karščiams 4 Kauno DMK komanda susiruošė į Šiluvą uždaryti jau šeštus mūsų komandos metus.

Nors karštis buvo vos pakeliamas, miškais ir pievomis aplink Šiluvą keliavome kaip viena šeima. Vienas kitą „nešėme“ rožinio maldoje. Mąstėme kryžiaus kelią, kartu prašėme drąsos ir išminties Juo sekti savo kasdienybėje. Piligrimystė – tai didelis turtas mūsų kaip katalikų gyvenime, nes mes visi esame piligrimai į amžinuosius namus.
Vienas iš komandos narių dalinosi, kad beeidami mes vis nepastebimai keitėmis poromis. Kiekvieną kelio atkarpą klausėmės ir dalinomis kas kuo gyvename. Tai šiais metais buvo mūsų pirmasis susitikimas gyvai. Natūralu, kad bendravimas dar labiau atgaivino ir praturtino. Pradėta ir užbaigta kelionė Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo koplyčioje uždėjo „karūną“ šioje mūsų piligrimystėje. Mes, kaip maži vaikai subėgę prie Motinos kojų, pasisėmę ryžto ir jėgų toliau žygiuojame visi kartu per gyvenimą.
Po žygio Jono Pauliaus II namuose visi karu vakarieniavome ir dalinomės apie praeitus metus, mūsų siekius ir pasiryžimus drauge keliauti toliau. Ačiū DMK judėjimo Atsakingajai komandai už pasiūlytą puikią idėją piligrimyste užbaigti metus, – ji mus labai praturtino.